vėtrungis

vė́trungis sm. (1) 1. žr. vėtrungė: ^ Tu tą savo Dievą suki kaip vėtrungį – pagal vėją rš. 2. žr. 1 vėtrininkas 2: Atidaryk vė́trungį, kad pečius geriau degtų Skdv.